Sąvokos

Antifona – grigališkojo choralo giesmė

Apsidė – išsikišusi pusapvalė, stačiakampė arba daugiakampė bažnyčios dalis presbiterijos gale, dengta puskupoliu, pusskliaučiu.

Freska – sienų tapybos technika, mineralinės kilmės dažai tepami ant tinku padengtos sienos paviršiaus.

Ikonografija – temų, siužetų, simbolių, emblemų, atributų, alegorijų ir personifikacijų vaizdavimo tradicija.

Ikonoklazmas – VIII a. pr. – IX a. vid. sąjūdis Bizantijoje, kilęs kaip reakcija į perdėtą paveikslų garbinimą. Sunaikinta duag bažnytinių kūrinių.

Iliuminacija – spalvotas piešinys ar inicialas, kuriais puoštos viduramžių rankraštinės knygos

Lokali spalva – tikroji daikto arba jo dalies spalva, regima išskaidytoje baltoje šviesoje. Būdinga viduramžių, renesanso, klasicizmo, akademizmo tapybai.

Miniatiūra – rankraštinė knygos meninio apaipavidalinimo elementas ar mažo formato tapytas paveikslėlis.

Personifikacija – metaforos atmaina, kai negyviems daiktams, abstrakčioms sąvokoms, augalams ir kt. suteikiamos žmogui būdingos savybės.

Rečitatyvas – kalbai artimas, muzikine deklamacija pagrįstas vokslinės, vėliau ir instrumentinės muzikos melodikos tipas.

Responsorijus – giesmė, giedama per Liturgines valandas po Skaitinių.